- apgaulus
- apgaulùs, apgauli̇̀ bdv.
.
.
apgaulus — apgaulùs, ì adj. (4) linkęs apgauti, su apgaule: Apgaũlio žmogaus apgaulì ir kalba Lkž. Tokio apgaũlio arklio – nė raukės, nė ką, tik priėjau, tykšt ir įspyrė Vvr. Tokiame pasakyme yra kiek teisybės, tačiau jis yra apgaulus Vd … Dictionary of the Lithuanian Language
apgauli — apgaulùs, apgauli̇̀ bdv … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
apgaudlus — apgaudlùs, ì adj. (4) žr. apgaulus: Tų laimių nešiotojai yra apgaũdlūs žmonys Grg … Dictionary of the Lithuanian Language
apgaulumas — apgaulùmas sm. (2); rš → apgaulus … Dictionary of the Lithuanian Language
verpetingumas — verpetingùmas sm. (2) DŽ, NdŽ → verpetingas 1: Apgaulus tos upės verpetingumas rš … Dictionary of the Lithuanian Language
vylingas — vylìngas, a adj. (1) BŽ55, RŽ, DŽ, KŽ; L, LL264, Rtr, ŠT87, Vd, vilingas 1. viliojantis, patrauklus: Jos šypsena visai nevylinga, kaip moterų, norinčių patikti J.Mik. Nė vienas riterių nesiryžta kovoti su garsiuoju kariu, nors ir tokie vylingi… … Dictionary of the Lithuanian Language
žabangus — žabangùs, ì adj. (4) apgaulus, vylingas: Bet jei melas, visa melas – sapnas žabangus J.Aist. Su juo neturėk reikalų, jis žabangùs Rmš … Dictionary of the Lithuanian Language